#26 Tarp pastatų: kraštovaizdis, viešoji erdvė, aplinka
Saulė ir jūra
Kuo pokalbis įkvepiantis?
Įsivaizduokite paplūdimį – ir save jame, arba dar geriau: stebėkite viską iš viršaus – svilinanti saulė, įdegio kremas, ryškūs maudymosi kostiumai, prakaituoti delnai ir kojos. Pavargusios galūnės, tingiai dryksančios ant rankšluosčių mozaikos. Įsivaizduokite karts nuo karto spygtelinčius vaikus, juoką, ledų vežimėlio tilindžiavimą tolumoje. Muzikalią bangų mūšą, jos raminantį ritmą (būtent šiame paplūdimyje ir niekur kitur). Vėjo plaikstomų plastikinių maišelių šiugždėjimą, tykų jų, tokių panašių į medūzas, plūduriavimą toli nuo kranto. Ugnikalnio, lėktuvo, motorinės valties riaumojimą. Paskui – dainų chorą: kasdienybės dainų, nerimo ir nuobodulio dainų, dainų beveik apie nieką. O po visu tuo: lėtą išsekusios, išeikvotos Žemės girgždėjimą, atsidusėjimą.
58-oje Venecijos meno bienalėje Auksinį liūtą laimėjusias kūrinio Sun & Sea (Marina) autores menininkes Rugilę Barzdžiukaitę, Vaivą Grainytę ir Liną Lapelytę bei kuratorę Lucia Pietroiusti apie aplinkos nuosmukio temų artikuliavimą kalbins kuratorius Povilas Marozas.
2019
Pašnekovas
Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė, Lucia Pietroiusti
Kuo pašnekovas išskirtinis?
Rugilė̇ Barzdžiukaitė (g. 1983, gyvena Vilniuje) yra kino ir teatro režisierė, menininkė. Savo kūrybinėje karjeroje Rugilė tyrinėja atotrūkį tarp objektyvios ir įsivaizduojamos realybės, tuo pačiu žaismingai kvestionuodama antropocentrinį mąstymo būdą. Jos naujausias pilnametražis filmas „Rūgštus miškas“ buvo apdovanotas Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje ir šiuo metu keliauja po filmų festivalius visame pasaulyje.
Vaiva Grainytė (g. 1984, gyvena Vilniuje) yra rašytoja, dramaturgė ir poetė. Jos kūryba dažnai peržengia rutininio rašymo ribas tapdama neatsiejama tarpdalykinio polilogo dalimi ir egzistuoja radijo pjesių, operų, aplinkos performansų ir miuziklų formate. Jos esė knyga „Pekino dienoraščiai” (2012) nominuota „Metų knygos“ suaugusiųjų kategorijoje ir įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką. 2019 m. išėjo poezijos knyga „Gorilos archyvai”, kritikų pripažinta kaip išskirtinis neo-avangardinės poezijos balsas.
Lina Lapelytė (g. 1984, gyvena Vilniuje ir Londone) yra menininkė, muzikantė ir kompozitorė. Jos kuriami performansai stipriai siejasi su muzika ir flirtuoja su populiariąja kultūra, lyčių stereotipais ir nostalgija. Lapelytės kūryba buvo pristatyta Rygos „KIM?“ galerijoje, Vilniaus „Rupert“ rezidencijoje (asmeninė paroda), Oslo „1857“ galerijoje, Malmės Šiuolaikinio meno muziejuje, Barselonos MACBA, Londono DRAF. Artimiausi pasirodymai vyks Paryžiaus „Cartier Foundation“, Tel Avivo Meno muziejuje, Prahos „Kunsthalle“.
Lucia Pietroiusti yra Londono Serpentino galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorė.Pietroiusti parengė programas ir kuravo tokius vienkartinius ir tęstinius performansus kaip „Park Nights“, „Serpentine Cinema“ ir ilgą laiką trukusį simpoziumą apie tarprūšinę sąmonę „Žiedo forma žuvies prote“ („The Shape of a Circle in the Mind of a Fish“, kartu su Filipa Ramos). Šiuo metu Pietroiusti dirba ekofeminizmo, naujųjų materializmų, mistikos, aplinkosaugos ir sudėtingumo teorijos tarpdisciplininėse srityse.
Rekomenduoja skaityti
The Second Body
Daisy Hildyard
Kodėl verta skaityti?
Kiekviena gyva būtybė turi du kūnus. Būti gyvūnu – tai turėti fizinį kūną, kuris valgo, geria, miega, ir, lygia greta – būti globalių ekologinių sistemų tinklo dalimi. Kokį poveikį mūsų savivokai turi suvokimas apie šią keistą ir neįprastą kiekvieno žmogaus kūno globalią poziciją? Šioje savalaikėje ir elegantiškoje esė rašytoja Daisy Hildyard fiksuoja šį antrąjį kūną, domėdamasi, kaip žmogus yra gyvūnijos pasaulio dalimi. Čia sutinkame Ričardą, mėsininką iš Jorkšyro, ir matome, kaip kiaulė virsta virtu kumiu, bei Džiną, aplinkos kriminologę, kuri pasakoja apie prabangiuose butuose naminiais gyvūnėliais laikomus leopardus ir sidabrines lapes. Autorė kalbina Luiz, biologą, apie gyvybės ištakas, bei Nadeždą – apie grybų įtaką mūsų pastangoms apibrėžti kas sudaro gyvūnijos pasaulį. Galiausiai, praėjusiais metais upei užtvindžius autorės namus, jos pirmasis kūnas susitinka su antruoju. „Antrasis kūnas“ yra nuostabiai šviesus pasakojamas apie tirpstačias ribas tarp visų gyvybės formų.
