Psichikos sveikata - prie ko čia architektūra?

Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios. Erdvė ir forma dramatiškai veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą. Dizainas, pastatai, miestų planavimas, infrastruktūra, viešosios erdvės nėra neutralūs; jie teigiamai ar neigiamai veikia žmones bei jų aplinkinius kontekstus. Kas ketvirtas žmogus susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Jie dažniausiai yra lydimi didelės stigmos, kurios kūrime ar mažinime dalyvauja daugybė komponentų: valstybių politika, žmonių emocinis raštingumas, suteikiamos pagalbos kokybė ir kiti veiksniai. Architektūrinės erdvės ir sprendimai galimai sąveikauja tiek su įvairių ligų etiologija, tiek sveikstančiųjų gijimo eiga. Kokiais konkrečiais būdais architektūros praktika galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Kokiose struktūrose praeityje žmonės ieškojo išsilaisvinimo nuo vidinių sunkumų? Kuo svarbus aktyvus bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais bei pastatų ar infrastruktūros naudotojais dar koncepcijos ir projektavimo stadijose? Kaip architektūriniai sprendimai galėtų įgalinti asmenį?