Ritminiai susikirtimai: girdimoji architektūra ir garsiniai įtrūkimai

Vizualumas architektūroje ir urbanistiniame dizaine užgožia girdėjimo ir klausymo gebėjimus. Garsas yra vienas svarbiausių elementų, padedančių vartotojams suvokti aplinką. Akustinė aplinka neapsiriboja foniniais garsais, specifiškais garsovaizdžiais ar garsine tarša, sukelta eismo ir mūsų kasdienės veiklos. Greičiau tai yra girdimųjų patirčių supratimas ir garsinių teritorijų atradimas urbanistinėse erdvėse klausymo ir girdėjimo pagalba.

Banu Çiçek Tülü ir Samuel Perea-Díaz teigia, kad garso architektūroje ir urbanistiniame dizaine tyrimai turi didelį potencialą. Kaip garsas gali prisidėti prie urbanistinės aplinkos supratimo? Kokios metodologijos padeda puoselėti garsą kaip įrankį, skatinantį socialinį dalyvavimą? Paskaitoje bus analizuojama ambivalentiško ryšio tarp garso, architektūros ir urbanistinių erdvių istorija bei pačių pranešėjų tarpdisciplininės metodologijos.

NUORODA Į VIRTUALIĄ PASKAITĄ -> YouTube