Inovatyvus būstas senjorams ir subjektyvi gerovė – belgiška perspektyva

Kuo pokalbis įkvepiantis?

Kaip norėtumėte gyventi, kai pasensite? Kas padeda jaustis lyg namuose ir būti laimingiems vietoje, kurioje gyvenate? Šiuos klausimus 2021 m. pabaigoje ėmėsi spręsti „HOUSE“ tyrimų projektas, kurio dėmesio centre – Flandrijoje (Belgija) gyvenantys senjorai.
Visi mes senstame. Senstam ne tik savo namuose, bet ir savo kaimynystėse, taip pat kaip visuomenės nariai. Senėjimas yra vienas didžiausių pasaulinių iššūkių, todėl jis neišvengiamai turi poveikį būsto sektoriui ir būsto politikai. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės apie 80 proc. laiko praleidžia savo namuose ir net 40 proc. iš jų šie būstai yra netinkami. Pažvelgus į Flandriją (Belgija), akivaizdu, jog dabartinių būsto koncepcijų variantų skaičius yra gana ribotas ir šie neatitinka didelės ir įvairialypės pagyvenusių žmonių grupės poreikių.
Todėl įgyvendinant projektą HOUSE yra analizuojamos inovatoriškos būsto koncepcijos, pritaikytos esamiems ir būsimiems senjorams: projekto tikslas – daryti teigiamą įtaką jų subjektyviai gerovei. Subjektyvia gerove vadinama tai, ką žmogus jaučia ir galvoja, dėl ko jo gyvenimas tampa vertingas, nepriklausomai nuo to, kaip jį vertina kiti. Projekte HOUSE kalbame ne apie „senėjimą vietoje“, o apie „kokybišką senėjimą tinkamoje vietoje“. Savo paskaitoje prof. Petermans aptars HOUSE projekto įžvalgas ir rezultatus. Daugiau apie projektą galite rasti čia: https://house-research.be/.

 

26
lapkritis
2024

Pašnekovas

Ann Petermans

Kuo pašnekovas išskirtinis?

Ann Petermans (architektūros mokslų daktarė) yra Haselto universiteto (Belgija) Architektūros ir menų fakulteto docentė. Jos tyrimų sritys – patyrimo dizainas projektuojamoje aplinkoje įvairioms žmonių grupėms, dizainas, skirtas užtikrinti subjektyvią gerovę, bei būdai, kaip (interjero) architektūra gali prie to prisidėti.

Rekomenduoja skaityti

Gerovės dizainas: Taikytini metodai

Ann Petermans, Rebecca Cain

Kodėl verta skaityti?

Ši straipsnių rinktinė aptaria produktų, technologijų, aplinkų ir paslaugų dizainą, atvirą gerovės siekio įtakai. Gerovę bei laimę apibrėžti sunku, bet architektams ir dizaineriams prieinamas jos aspektas, kaip pabrėžia autoriai, yra tikslinga veikla. Vadinasi, tylieji mūsų kasdienybės palydovai – aplinka ir jos elementai – turėtų remti ne tik fizinius išgyvenimo aspektus, bet taip pat įgalinti ar net skatinti tai, kas erdvės savininkui ar lankytojui atrodo vertinga ir prasminga. Dėl to dizaino procesas senstančiųjų ar sergančiųjų poreikiams atliepti nuo pat pradžių radikaliai skiriasi bendro projektavimo ir naudotojų dalyvavimo metodais.