#23 Miesto sąnariai ir raumenys: apie architektūros ir vaizduojamojo meno ryšius
Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei. Nr. 2
Kuo pokalbis įkvepiantis?
Ryszardas W. Kluszczyński – kuratorius, meno kritikas bei kultūros ir medijų studijų profesorius Lodzės Dailės Akademijoje, paskaitoje aptars savo rašto darbus apie „antimemorialinę“ ir „antipaminklinę“ meno strategiją, paremtą meninių intervencijų viešojoje erdvėje stebėjimu ir šviesos skulptūrų formavimu, projektuojant jas ant valstybinių pastatų fasadų. Pokalbio tarp McDonnell ir Kluszczyński metu bus peržiūrima archyvinė medžiaga, kurioje užfiksuotas Žaliojo tilto skulptūrų išardymas 2015 m., vertinant, kaip šiuo įvykiu parodytas pasipriešinimas sovietų valdžios reprezentacijai viešojoje erdvėje, pabrėžiant naują nepriklausomos Lietuvos valstybės viešųjų erdvių įsivaizdavimą. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė aptarti, kaip dėmesio centras keičiasi nuo galimos destruktyvios meninės intervencijos strategijos link rekonstruktyvios: nuo analizės režimo, kai išryškinamas projektų konkursų struktūros ribotumas kūrimo sąlygų nustatymo aspektu, link analizės režimo, kai tiriamos skirtingos galimos projekto konkurso logikos.
Rugsėjo 13 d. ir rugsėjo 20 d. paskaitos – tai ciklas cikle. Jo metu bus svarstoma, kaip šviesa ir garsas gali pakeisti įprastas įpaminklinimo formas ir būti naudojami kaip reprezentacijos priemonė. Susitikimus su pranešėjais Paulu Devensu ir Ryszardu W. Kluszczyńskiu moderuos airių filosofė, menininkė ir kuratorė Niamh McDonnell.
Pokalbio pradžia rugsėjo 20 d. 20:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas.
2018
Pašnekovas
Ryszard W. Kluszczyński, Niamh Mcdonnell
Kuo pašnekovas išskirtinis?
Prof. dr. Ryszard W. Kluszczyński, medijų meno tyrėjas, rašytojas ir kuratorius. Lodzės universiteto Elektroninių medijų katedros vedėjas. Lodzės dailės akademijos dėstytojas. Tiria naujųjų medijų meną ir kiberkultūrą, šiuolaikinio meno teoriją, avantgardą ir dabartines meno praktikas, įtraukiančias meno ir mokslo interakcijas.
Paskutinių metų publikacijos: Augmenting the World. Masaki Fujihata and Hybrid Space-Time Art (2017); Human Traits. Patrick Tresset and the Art of Creative Machines (2016); Guy Ben-Ary: Nervoplastica. Bio-robotic Art and its Cultural Contexts (2015).
Gdansko Šiuolaikinio meno centro Meno ir mokslo susitikimų programos meno vadovas (2011-). Tarptautinės kilnojamos parodos „United States of Europe“ vienas iš kuratorių (2011-2013). Antrosios Poznanės tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės „Mediations“ kuratorius (2010). Varšuvos Šiuolaikinio meno centro Ujazdovski pilyje filmų, videomeno ir multimedijų meno vyriausias kuratorius (1990-2001).
Niamh McDonnell yra filosofė, menininkė ir kuratorė, dirbanti Airijoje. Jos socialiai angažuota meninė ir kuravimo veikla paremta meninės praktikos patirtimi (NCAD, Dublinas, 1986-87, Krofordo Koledžas, Korkas, 1987-90), kultūros studijomis (menų magistro laipsnis, Goldsmito universitetas, Londonas, 2000-01) ir filosofija (mokslų daktarė, Goldsmito universitetas, Londonas, 2001-08). McDonnell doktorantūros studijos, skirtos Leibnizo kombinatorikos meno taisyklėms Gilles‘o Deleuze‘o diagramos teorijoje, suteikia pagrindą jos tyrimams apie diagraminį medžiagos produkavimo metodą, taikomą kuravimo projektų valdymui ir meno kūrinių kūrimui.
McDonnel kritinio rašymo praktika vyksta kartu su šia projektų veikla ir pratęsia kitos Deleuze‘o filosofinės sąvokos – raukšlės – tyrimą (viena iš esė rinkinio „Deleuze and The Fold: A Critical Reader“ (Palgrave Macmillan, 2010) redaktorių ir autorių).
Rekomenduoja skaityti
Augmenting the World. Masaki Fujihata and Hybrid Space-Time Art
Red. R.W. Kluszczynski
Kodėl verta skaityti?
Tai knyga, lydėjusi Gdansko Šiuolaikinio meno centre Łaźnia vykusią parodą “Masaki Fujihata: Augmenting the World”, projekto Art+Science Meeting project 2017 rėmuose. Masaki Fujihata yra vienas inovatyviausių ir įtakingiausių pasaulio menininkų, dirbančių su naujųjų medijų technologijomis. Paroda, kurios rezultatas buvo ši knyga, tyrinėjo kultūrines ir menines technologijų naudojimo pasekmes ir siūlė patirti realybės transgresiją, leido patekti į sparčiai besiplečiančius pasaulius. Tai buvo tarsi kelionė per tekančią, nestabilią, nuolat nesikeičiančią hibridinę realybę.
