#25 gražu/negražu

Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis

Kuo pokalbis įkvepiantis?

Architektūros kritiką galima suvokti plačiai. Tai viešosios nuomonės formavimo galimybių aibė. Aktyvizmo iniciatyvos, meninės interpretacijos ar, galų gale, spontaniškai besirutuliojantis diskursas socialinėse medijose, – visi šie procesai potencialiai gali įtakoti visuomenės suvokimą apie architektūrinę erdvę. Visgi, neretam susidaro įspūdis, kad klasikinis architektūros kritikos tekstas Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Stokojame leidinių, autorių, požiūrių įvairovės… Ar ši prielaida teisinga? Ar architektūros kritika Lietuvoje išgyvena nuosmukį? O gal priešingai, – transformuojasi ir įgyja kitas formas? Pradėdami diskusiją šia tema, pažvelgsime į reiškinio istoriją. Paskaitoje bus sugretintos architektūros kritikos apraiškos tarpukariu, sovietmečiu bei šiuolaikinėje Lietuvoje.

Pokalbis vyks MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Pradžia: 20.00 val. Renginys nemokamas.

30
spalis
2019

Pašnekovas

Vaidas Petrulis

Kuo pašnekovas išskirtinis?

Vaidas Petrulis Architektūros istorikas, Lietuvos 20 a. architektūros istorijos tyrėjas, KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas. Skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo www.autc.lt iniciatorius ir vienas iš autorių. Kartu su kitais autoriais parašė knygas Architektūra sovietinėje Lietuvoje (2012), Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė (2015). 2019 m. publikavo monografiją Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos.

Rekomenduoja skaityti

Form Follows Fiasco: Why Modern Architecture Hasn't Worked

Peter Blake

Kodėl verta skaityti?

Viena iš pamatinių kritinio mąstymo apie architektūrą prielaidų – nusistovėjusių klišių peržiūrėjimas. Nors Peter Blake knyga „Forma seka fiasko“ netapo plačiai skaitoma architektūros klasika, tačiau tai puikus kritinio mąstymo pavyzdys. Knygą skaityti vilioja autoriaus mintis, kad klasikinis modernizmo šūkis forma seka funkciją tėra fantazija, nes „forma, daugeliu atveju, yra ne kas kita, kaip išsilavinusio žmogaus spėjimas apie funkciją“. Yra ir dar vienas motyvas skaityti šią knygą. Norą ieškoti naujausios literatūros visuomet stengiuosi derinti su istorinių architektūros tekstų žinojimu.