#26 Tarp pastatų: kraštovaizdis, viešoji erdvė, aplinka

Atgal prie pagrindų

Kuo pokalbis įkvepiantis?

Šiame pokalbyje aptardama skirtingo mastelio darbus – nuo didelių teritorijų vizijos iki industrinio dizaino – Irene Djao-Rakitine įvardys asmeninius kraštovaizdžio architektūros kūrybinius principus klimato kaitos bei masinio perteklinio vartojimo kultūros kontekste.

Be  komercinių projektų Djao Rakitine studijos kūrybinė komanda tyrinėja esminių viešųjų erdvių elementų, tokių kaip medžiai, geriamojo vandens fontanai ar miesto suolai, naudą. Studija taip pat vysto didelio mastelio Paryžiaus miesto ateities vizijos projektą, kurio tikslai – mažinti miesto perkaitimo, potvynių pavojus bei oro taršą, tuo pačiu stiprinant miesto aplinkos biologinę įvairovę.

Savo paskaitoje Irene Djao Rakitine mėgins apibūdinti šių projektų įgyvendinimo filosofiją bei su jais susijusius pragmatinius ir kūrybinius  projektavimo procesus.

21
lapkritis
2019

Pašnekovas

Irene Djao-Rakitine

Kuo pašnekovas išskirtinis?

Irene Djao-Rakitine baigė Nacionalinę taikomųjų menų mokyklą (ENSAA) Paryžiuje (2001) bei Nacionalinę kraštovaizdžio architektūros mokyklą (ENSP) Versalyje (2005) ir yra atestuota Kraštovaizdžio instituto (Landscape Institute) Didžiojoje Britanijoje narė. 2006–2009 m. ji vadovavo „Ateliers Jean Nouvel“ kraštovaizdžio skyriui Paryžiuje, o nuo 2009 iki 2015 m. buvo „Vogt London“ biuro vadovė.

Dirbdama architektui Jean Nouvel ji įgijo plačios tarptautinės patirties ir kūrė kraštovaizdžio architektūrą Paryžiaus filharmonijos bei Luvro muziejaus Abu Dabyje (JAE) projektams.

Vadovaudama „Vogt“ biurui Londone ji buvo atsakinga už 2012 m. Londono olimpinių žaidynių  miestelio viešųjų erdvių projektą. Taip pat buvo Olimpinių žaidynių palikimo vizijos projekto kūrybinės komandos narė bei vadovavo „Tate Modern“ muziejaus išplėtimo viešųjų erdvių projektui.

2015 m. Irene Djao-Rakite įkūrė asmeninę studiją. Nuo to laiko kraštovaizdžio architektė tęsia savo darbą prie svarbių aukštos kokybės, įvairaus masto ir tipologijos projektų visame pasaulyje. Jos studija projektuoja viešąsias erdves Londone, Paryžiuje, Maskvoje, Liuksemburge, vysto didelio masto privačius projektus Slovėnijoje, Rusijoje, Kinijoje ir Vietname. 2013–2016 m. ji dalyvavo Londono mero projektų peržiūros specialistų grupėje; 2015–2016 dirbo tyrėja Ciuricho ETH universitete.

Nuo 2017-ųjų Irene Djao-Rakitine yra Londono mero dizaino advokatė bei prisideda prie mero inicijuojamo plano „Good Growth by Design“ vystymo.

Rekomenduoja skaityti

The Unknown Craftsman: A Japanese Insight Into Beauty

Yanagi Sōetsu

Kodėl verta skaityti?

Šioje knygoje autorius Yanagi Sōetsu atskleidžia nežinomų amatininkų sukurtų ir kasdien naudojamų utilitarinių objektų grožį. Kurdami kraštovaizdžio architektūrą, dažnai linkstame prie „natūraliai atrodančių“ projektų, kurių nefiksuoja daugumos žmonių akys. Tarkim, lyg medžiai  miesto erdvėje augtų atsitiktinai. Be to, sėkmingi kraštovaizdžio sprendimai retai pasižymi demonstratyviais autoriaus gestais, tačiau santūriai prisideda prie malonios aplinkos kūrimo.