#26 Tarp pastatų: kraštovaizdis, viešoji erdvė, aplinka
„Little Haldens“ – nuošalus slėnis
Kuo pokalbis įkvepiantis?
Pokalbio tarp architekto, kraštovaizdžio architekto ir statybų vystytojo metu domėsimės, kokią svarbą kiekviena šių profesijų, dirbdamos kartu ir atskirai, teikia kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių projektavimui bei urbanizuotai ir natūraliai aplinkai bendrąja prasme.
Kaip geras kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių projektavimas gerina architektūros kokybę bei kuria sėkmingas erdves? Kaip įtraukti vietines bendruomenes į kokybiškų miesto bei užmiesčio erdvių projektavimo procesus? Kaip naujai vystomi projektai veikia juos supančią natūralią aplinką ir kokiu būdu šis poveikis gali būti susilpnintas atsakingai projektuojant bei vadovaujantis aiškiais etiniais principais? Kokie kūrybiniai įrankiai užtikrina naujų projektų poveikio trapiai aplinkai lokaliame bei globaliame kontekstuose apribojimą? Kokiu būdu galima to siekti neribojant ekonominės naudos? Šie bei kiti klausimai bus aptariami projekto „Little Haldens“, vystomo Gomo slėnyje netoli Londono kontekste.
Projekto kūrybinę komandą kalbins architektas Lukas Rekevičius.
2019
Pašnekovas
James Hampton, Daniel Rea, Jonathan Smales
Kuo pašnekovas išskirtinis?
Architektas James’as Hamptonas yra kraštovaizdžio architektūros bei architektūros biuro „Periscope“ direktorius, turintis darbo prie svarbių projektų Londone ir visoje Didžiojoje Britanijoje patirties. Per savo karjerą James’as yra kūręs projektus privatiems klientams, statybų vystytojams, savivaldybėms, institucijoms, organizuojančioms miestų regeneraciją, bei kitoms viešojo sektoriaus organizacijoms.
Prieš įkuriant „Periscope“ James’as dirbo „Studio Egret West“ direktoriaus pavaduotoju ir bendradarbiavo rengiant apdovanojimų pelniusius projektus. Į šių projektų sąrašą įeina „Park Hill“ regeneracijos Šefilde bei „London Underground Design Idiom“ projektai, gausiai apdovanoti bei nominuoti 2013-ųjų metų „RIBA Stirling“ prizui.
Londono Bartlett architektūros mokykloje (UCL) James’as dėsto projektavimo kursą bakalauro studentams bei projektų įgyvendinimo kursą magistrantams. James’as baigė Bartlett architektūros mokyklą 2006-aisiais.
Kraštovaizdžio instituto (CMLI) atestuotas kraštovaizdžio architektas Danielis Rea’jus yra vienas iš „Periscope“ biuro Londone įkūrėjų. Danielis dirbo keletui pasaulyje svarbiausių kraštovaizdžio architektūros bei architektūros biurų, kur kūrė ir vadovavo įvairaus mastelio viešiems bei privatiems projektams Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Rusijoje, Azijoje bei JAV.
Per pastaruosius keturiolika metų Danielis dirbo Londone, kur prisidėjo prie svarbiausių Didžiosios Britanijos sostinės viešųjų erdvių bei kraštovaizdžio projektų. Dirbdamas privatiems statybų vystytojams ir savivaldybėms kraštovaizdžio architektas sukaupė daug darbo prie stambių projektų su daugybe suinteresuotųjų pusių patirties.
Gyventojų geografas Jonathanas Smales’as, skuriam įtakos turėjo Jane Jacobs, Ivano Illichio, Lewiso Mumfordo ir Davido Harvey darbai, šiuo metu savo interesus praktikoje realizuoja dirbdamas statybų vystytoju, urbanizuotų erdvių regeneracijos organizatoriumi, aukštos kokybės viešųjų erdvių propaguotoju bei tvaraus vystymosi specialistu. Jonathano profesinis entuziazmas bei siekiai – organizuoti inegruotą multidisciplininį kūrybos procesą, produktyvias partnerystes bei bendradarbiavimą tarp skirtingų veiklų sektorių, kurie galėtų užtikrinti visas paslaugas, susijusias su urbanizuotomis erdvėmis, infrastruktūra, bendruomenėmis ir skirtingų gyvenimo būdų kūrimo projektais, galinčiais atnešti teigiamų ir natūraliai tvarių rezultatų.
Jonathanas yra vystytojų biuro „Human + Nature“ įkūrėjas bei direktorius. Šiuo metu biuras vysto „Little Haldens“ projektą Didžiosios Britanijos Gomo slėnyje, Hai Vikombo (High Wycombe) gyvenvietėje.
Prieš įkuriant „Human + Nature“ Jonathanas buvo „Beyond Green Group“ vadovu, Didžiosios Britanijos „Greenpeace“ skyriaus vadovu bei vienu tarptautinių „Greenpeace“ patikėtinių, taip pat įkūrė „Earth Centre Charitable Trust“ – inovacinio tvarumo ir „National Millenium“ projektą.
Rekomenduoja skaityti
The Landscape of Man. Shaping the environment from Prehistory to the present day
Geoffrey and Susan Jellicoe
Kodėl verta skaityti?
Nuo pat žmonijos istorijos pradžios žmogus kūrė savo aplinką, norėdamas išreikšti skirtingas su galia, tvarka, patogumu, harmonija, malonumu ar mistika susijusias idėjas ir jų simboliką. Nors šių tikslų įgyvendinimas skyrėsi savo masteliu bei kompozicija – nuo mažų sodų iki ištisų miestų, – knygos autoriai Geoffrey ir Susan Jellicoe prabrėžia, jog tai yra skirtingos vieno proceso atmainos. Tam, kad būtų galima aplinką pavadinti „žmogaus kraštovaizdžiu“, ji privalo būti sąmoningai suformuota per tam tikrą laikotarpį. Rašydami apie dvidešimt aštuonias kultūras, autoriai pirmiausia apibendrina jų socialinius bei intelektualinius kontekstus, o tada paaiškina, kokiu būdu jie atsispindėjo kraštovaizdyje, bei pateikia iliustuotą medžiagą apie kokrečią šių aplinkų formavimosi istoriją. Publikacija pristato Mesopotamijos, Graikijos, Romos, Islamo, viduramžių Europos, Indijos, Kinijos, Japonijos, prieš Kolumbo atvykimą gyvavusios Amerikos ir po Renesanso išsivysčiusias Vakarų Europos kultūras. Paskutinis knygos skyrius skirtas miestų planavimui nuo 1945 metų aptarti.
Rekomenduoja skaityti
Dark Ecology: For a Logic of Human Coexistence
Timothy Morton
Kodėl verta skaityti?
Šioje knygoje filosofas Timothy Nortonas teigia, jog antropoceno kontekste ekologinis sąmoningumas yra panašus į keistą, vienpusiškai susisukusią Mobijaus kilpą. Tai tarsi filmo „Bėgantis ašmenimis“ (1982) personažą Dekardą viduryje edipiškos kelionės aplankantis supratimas, jog jis pats tikriausiai yra tas priešas, kurį taip ilgai norėjo susekti. Ekologinį sąmoningumą geriausiai apibūdina kilpos geometrija, kadangi pats ekologijos fenomenas veikia kilpos principu, iš pagrindų apibūdinančiu fundamentalią obektyvios realybės struktūrą. Klimato perkaitimą sukėlusi žemės ūkio visuomenės logistika taip pat paskatino pavojingų sąvokų apie gyvybės formas atsiradimą. Juodoji ekologija stumia į šiurpią radikalios savimonės poziciją, atskleisdama mūsų tikrąją vietą biosferoje bei pabrėždama mums ne visai priimtiną ir aiškų ryšį su mus supančiomis rūšimis. Savo tekste autorius tyrinėja ekologinės krizės logikos pamatus, persmelktus melancholijos bei koegzistencijos negatyvumo, kilpos forma besivystančius į kažką žaismingo, anarchiško ir juokingo. Šis Timothy Mortono darbas – tai meistriškas humanitarinių bei tiksliųjų mokslų erudicijos lydynys, apimantis filosofijos, antropologijos, literatūros, ekologijos, biologijos bei fizikos teoriją bei išvadas. Šia knyga filosofas tikisi atkurti mūsų ryšius su nežmogiškos prigimties būtybėmis bei padėti mums iš naujo atrasti žaismingumą bei džiaugsmą, kurie praskaidrins mūsų kelionę tamsia bei keista ekologinės krizės kilpa.
