#19 PINIGAI
Neformalus: nuo Besitzerhaus iki Airijos provincijos
Kuo pokalbis įkvepiantis?
Dominic Stevens kalba apie neformaliąją ekonomiką ir jos santykį su architektūra. Semdamasis įkvėpimo iš savo jaunystės pankų kultūros savadarbės estetikos, 1990-ųjų Berlyno subkultūrų, derindamas jas su liaudiška Airijos provincijos tradicija, savo darbuose Dominic Stevens siūlo viską apimantį ir paprastą požiūrį į namų gamybą.
Pokalbis vyks anglų kalba.
Pokalbio pradžia Gruodžio 13d. 20:00 val.
2016
Pašnekovas
Dominic Stevens
Kuo pašnekovas išskirtinis?
Aš siekiu kurti išskirtinius pastatus, kurie yra pritaikyti mano užsakovų konkretiems poreikiams ir kurie reaguoja į savo aplinką jai nekenkdami bei būdami vizualiai patrauklūs. Du paskutiniai pastatai, kuriuos realizavau yra „Inbetween House“ netoli Balinamorės Leitrimo apygardoje, kuris gavo specialų paminėjimą Airijos architektūros asociacijos apdovanojimuose ir buvo paskelbtas žurnaluose visame pasaulyje, tarp jų ir prestižiniame A+U žurnale Japonijoje, kuriame buvo vienas iš aštuonių pastatų teminiame leidinio apie Airiją numeryje, bei „Mimetic house“ netoli Dromaharo, Leitrimo apygardoje, kuris laimėjo Airijos architektūros asociacijos prizą ir buvo plačiai paskelbtas visame pasaulyje – prestižiniuose architektūros žurnaluose (daugiau nei 15-oje iš viso), keliose knygose, tarp kurių ir „Phaidon Atlaso of 21st century architecture“ bei laikraščiuose (tokiuose kaip the New York Times ir Financial Times). Neseniai baigiau naują pakrantės apsaugos stotį, Transporto departamentui, kuri yra jautriame turizmo kraštovaizdyje Dooline, Clare apygardoje, Mohero uolos papėdėje. Buvau pasirinktas šiam projektui dėl mano atsargaus, tačiau šiuolaikiško būdo projektuoti pastatus airiškame kraštovaizdyje. Buvau pasirinktas atstovauti Airijai 2006-ųjų Venecijos architektūros bienalėje su projektu FluidCity, nauju gyvybingu kaimišku/urbanistiniu miestu palei Šanono upę. Airijos Menų tarybos ir OPW buvau apdovanotas „Kevin Kieran“ apdovanojimu. Šis 50 000 eurų apdovanojimas skiriamas airių architektui kas dvejus metus mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti ir publikuoti. Dėka to 2007-aisiais išleidau kritikų palankiai priimtą knygą „Rural“ („Kaimiškas“) apie kaimų plėtrą Airijoje. Kaip iniciatyvinio komiteto narys Vyriausybės architektūros strategijos (išleista 2009) ir narys Strateginio politikos komiteto visuomenei, kultūrai ir verslui Leitrimo apskrities taryboje, esu įsitraukęs į strateginės politikos formavimą aukščiausiu lygiu.
Knygoje „The Full Irish – New Architecture in Ireland“ (Princeton Architectural Press) dr. Sarah Lappin sakė: „Stevenso darbai nėra konformistiniai tiek Airijos architektūroje, tiek architektūros kultūroje apskritai. Jo mąstymo būdas atsargus, taip pat racionalus ir neįprastas. Ši alternatyva imtis formalių sprendimų ir jo architektūros kūrimas lemia idėjas, kurios tikrai galėtų būti vienas stipriausių rezonansų naujai, pertvarkytai Airijai.“
Rekomenduoja skaityti
The Irish Review Issue 51 (Cork University Press, 2015).
Marcus Donaghy, Will Dimond
Kodėl verta skaityti?
„The Irish Review“ yra referuojamasis žurnalas. Po jo pirmojo leidimo 1986-aisiais, žurnalas sukūrė forumą kritikai ir kūrybiškam rašymui anglų ir airių kalbomis bei vietą, kurioje nauji debatai, idėjos ir balsai yra girdimi ne tik visoje Airijoje, bet ir už jos ribų. Žurnalo redakcinė politika yra pliuralistinė ir tarpdisciplininė – pliuralistinė savo įsipareigojimu įtraukti rašytojus iš visų salos dalių bei kitų šalių, tarpdisciplininė savo siekiu publikuoti straipsnius, poeziją, kūrinius apie meną, visuomenę, filosofiją, istoriją, politiką, aplinką ir mokslą. Tikslas yra patarnauti plačiajai visuomenei, o ne specifinei skaitytojų grupei. „The Irish Review“ skatina atrasti naujus mąstymo kelius, galvojant apie airišką meną ir kultūrą, ir naujus būdus suprasti Airijos istoriją ir ateitį.
