#19
PINIGAI

Pabudus iš sovietmečio nuobodulio ir devyniasdešimtųjų sapno (Francis Fukuyama „The End of History?”), patiriame neužtikrintumą po paskutinės (eilinės) pasaulinės ekonominės krizės ir architekto vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje imame suvokti šiek tiek kitaip. Architektūros laukas tampa vis labiau veikiamas stiprių finansinių, ideologinių, politinių ir kultūrinių veiksnių. Menkstant architektų autoritetui visuomenės intereso atstovavimas keičiamas pozicijomis „doing business” reitinguose, o tai lemia architektų darbo sąlygas, darbo užmokestį, autorinių teisių apsaugą ir jų architektūrinės produkcijos kokybę. Dirbdamas globalinės ekonomikos sąlygomis ir norėdamas daryti įtaką urbanistinei plėtrai architektas negali (o gal niekuomet ir negalėjo?) ignoruoti finansinių sistemų logikos.

Pesimistas pasakytų, kad architektas iš viešojo intelektualo tampa nuo užsakovų priklausomu vykdytoju, kuris nepajėgus būti kritišku aplinkai ir sau. Toks bestuburis kuria ir formuoja nuspėjamą, saugią ir lėkštą aplinką. Bet ar apskirtai egzistuoja nuo pinigų nepriklausomas, į galios žaidimus neįsivėlęs, bet tuo pat metu sėkmingas architektas? Norisi tikėti, kad šiuolaikinis architektas geba konceptualiai integruoti pinigus į architektūros discipliną, o ne tik suteikti formą takiam kapitalui.

19-as architektūros pokalbių ciklas kviečia diskutuoti nepatogia pinigų tema, kurios metu architektūros, žurnalistikos, politikos ir socialinių sričių specialistai ieškos architektūros ir architekto santykio su pinigais. Kartu bandysime atsakyti į klausimus, ką pinigai daro architektui, ir ką architektas daro su pinigais?

19-o pokalbių ciklo rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje, Viljandi windows doors, Protectus.