Gauk Architektūros fondo naujienlaiškį

Tinkamai užpildykite visus formos laukelius
Ačiū! Netrukus gausi el. laišką su nuoroda prenumeratos patvirtinimui.

#28 Kur eina architektas?

Architektas eina ir buria

Kuo pokalbis įkvepiantis?

Architektas kaip fasilitatorius sava veikla aktyvuoja ir suburia žmones, jų grupes, bendruomenes. Architektūra kaip įrankis bendruomenei burti. Kokia šių mainų tarp architekto ir bendruomenės vertė? Kaip tai praturtina architektūros kūrimą ir supratimą?

 

Pokalbis lietuvių kalba vyks Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, nuo 20 val.

03
kovas
2022

Pašnekovas

Guoda Bardauskaitė, Dorotėja Žiugždaitė, Margarita Kaučikaitė, Martynas Marozas

Kuo pašnekovas išskirtinis?

Pašnekovai:

Guoda Bardauskaitė – architektė, studijos „Šilta šiaurė” partnerė ir „Miško uosto” bendruomenės bendrakūrėja. Šiuo metu dirba prie naujos kultūrinės erdvės „Lentpjūvė”, menų rezidencijos „Trainspotting” ir drauge su bendraminčiais bei Švenčionių rajono savivaldybe vysto Švenčionėlių – kūrybinių industrijų miestelio – viziją.

Dorotėja Žiugždaitėarchitektė, Vilniaus dailės akademijos architektūros katedros magistrantė tyrinėjanti miesto bei bendruomenių kaitą: architektūrines miesto bendruomenių iniciatyvas, kurių tikslas susikurti gyventojų tikruosius lūkesčius atliepiančią gyvenamąją aplinką. Savo darbu Dorotėja bando įsivaizduoti bei paspekuliuoti kaip tokios, Europoje jau plačiai spėjusios paplisti, „savadarbio miesto” pavadinimu vadinamos iniciatyvos galėtų atrodyti bei įsigyvendinti Vilniuje.

Margarita Kaučikaitė – laisvai samdoma architektė, taip pat nuo 2011 metų užsiima architektūros kultūrą puoselėjančių projektų įgyvendinimu kaip organizatorė, projektų vadovė ir vykdančioji prodiuserė. 

Nuo 2009 metų aktyviai dalyvauja všį „Architektūros fondas” veikloje – yra viena iš „Open House Vilnius” ir „Keliaujančios architektūros dirbtuvės” iniciatorių, prisideda prie įvairių tarpdisciplininių projektų – „”Šokis plius miestas”, „Rajonų veidai”, „Teatras yra ir pastatas”.

Moderatorius: 

Martynas Marozas – urbanistas, miesto kūrimo ir vystymo procesų moderatorius. Specializuojasi ties kompleksinėmis egzistuojančio miesto transformacijos strategijomis, įtraukiant vietos verslo, gyventojų bendruomenes ir skirtingas interesų grupes. Urbanistikos magistro laipsnį jis įgijo Delfto technologijos universitete. Nuo 2009 iki 2013 m. Amsterdame, Roterdame kur prisidėjo arba vadovavo kuriant įvairius planavimo, gyvenamųjų teritorijų transformacijos, infrastruktūros, viešosios erdvės projektus Nyderlanduose ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Šiuo metu jis vadovauja „MMAP“ – urbanistikos kompanijai, kuri specializuojasi ties teritorijų planavimo ir plėtros projektais bei strategijomis. Martynas taip pat dėsto Kauno technologijos ir Vilniaus universitetuose. Vilniuje vadovavo Neries krantinių atnaujinimo projektui, koordinavo LR bendrojo plano rengimą, taip pat konsultuoja savivaldybes ir valstybės institucijas tertiorijų, infrastruktūros, strateginio planavimo ir tvaraus vystymosi klausimais.

Šaltinis

Ayn Rand

(Guodos Bardauskaitės rekomenduojama knyga)

Tai beveik 80-ties metų senumo grožinė knyga, gvildenanti amžinai aktualius vertybinius klausimus per architektūros prizmę. Knyga gali pasirodyti naivi ir idealistinė, bet tai, kas joje vaizduota kaip “juoda” ir “balta”, per laiką yra įgavę daugybę kitų atspalvių. Dėl to skaitinys tapo daugiasluoksniškesnis ir dar labiau vertas dėmesio.

Miestas kaip įvykis: Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija

Tomas S. Butkus

(Dorotėjos Žiugždaitės rekomenduojama knyga)

Tai knyga lydėjusi mane per magistro teorinės dalies dalį. Ši architekto bei menininko Tomo S. Butkaus monografija nagrinėja miesto kaitą globalių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje bei pažymi jog miestai yra ilgos ir sąmoningos, nors nevisuomet planingos žmonių kūrybos rezultatas. Pagrindinė urbanistinės reprodukcijos nuostata tai jog bet kuriame miesto urbanistinės struktūros taške vykstantis (arba jau įvykęs) procesas yra kūrybinis, to proceso vertę apibrėžia su juo susijęs kultūrinis, socialinis ir ekonominis kontekstas, o jo reikšmę lemia proceso įvykiškumo pobūdis ir mastas. Knygoje išsikiriama bendruomenių (arbatikruomenių) svarba miesto vystymuisi ir tai jog bendruomenės – svarbiausios visuomenės, kaip funkcionuojančio organizmo, ląstelės – reikšmė valstybės bei miesto valdymui Lietuvoje dar nėra suvokta.

Sibiro haiku

Jurga Vilė, Lina Itagaki

(Margaritos Kaučikaitės rekomenduojama knyga)

Viena gražiausių (turinio ir atlikimo prasme) skaitytų knygų. Man tai pavyzdys ir įkvėpimas, kokie stiprūs dalykai gali gimti, kai susitinka skirtingų meno sričių kūrėjai – čia tekstas ir grafika yra neatsiejami ir veikia kartu. Knyga vaikams, bet visai nevaikiška – atvirai ir paprastai pasakojama apie tragišką trėmimų istoriją. Rekomenduoju ją visiems turėti ir skaityti, nes mane asmeniškai stiprina sunkių dalykų pažinimas, taip pat – padeda suprasti save, žmones ir pasaulį.

The Decorated Diagram

Klaus W. Herdeg

(Martyno Marozo rekomenduojama knyga) 

Atsakydamas į kritiko Clemento Greenbergo užklausą „kodėl visi tie bjaurūs pastatai?“, Klausas Herdegas kaltę suverčia architektui V. Gropijui ir Harvardo dizaino krypties studijų programai. Herdegas teigia, kad daugelio garsiausių Amerikos architektų, studijavusių pas Gropijų-Philipą Johnsoną, I. M. Pei. Johną Johannseną, ir Edwardą Barnesą, darbai sukelia vizualinį susidomėjimą dėl beveik visiško dizaino nebuvimo, todėl moderniosios architektūros išraiška yra banali, sterili. Jis pagrindžia savo mintį kruopščiai palygindamas dešimtis pastatų.